- suskusti
- 1 suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė Š) tr. Š 1. L, Rtr, NdŽ, DŽ1, Ds, LTR(Šil), Krtn pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes V.Krėv. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio Sl. Suskutáu bulbių šutiniuo Krš. | refl. tr.: Susìskutam vakarienei bulbų ir pavalgom Ds. 2. K gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį Lnkv. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio LTR(Ppl). Suskusti lašiniai Lp. | refl. tr.: Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę Sln. 3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo Sml. 4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! Slm. 5. refl. šnek. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo Dsn. Susìskutė paršai Krs. 6. DŽ, NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė Ėr. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt Trgn. Kaip to[je] pasako[je]: suskùto visą jautį Šts. ║ sugraužti: Šuo kaulą suskùto DŽ1. \ skusti; antskusti; apskusti; atskusti; įskusti; išskusti; nuskusti; paskusti; parskusti; perskusti; praskusti; priskusti; suskusti; užskusti
Dictionary of the Lithuanian Language.